Dictionary of the Lithuanian Language.
plonėti — vksm. Sniẽgo dangà jau plonėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bliukti — bliùkti, bliuñka, o intr. lysti, plonėti; plg. bliūkšti: Jau bliuñka karvė, reiks vėl paduot ėst Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
bliūkšti — bliūkšti, ta, bliūško intr. [K], Gs, Skr pliukšti, plonėti, trauktis, slūgti: Nuo rožės buvo visas veidas ištinęs, o dabar jau bliūkšta Auk. | prk.: Žinai, jau ir mano piniginė bliūkšta, vos keli sidabriniai Žvr … Dictionary of the Lithuanian Language
deilėti — deilėti, ėja, ėjo intr. Grg dilti, plonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išplonėti — intr. 1. Š pasidaryti plonam (plonesniam): Stogas išplonėjo ir išpuvo Šts. Tas skrandis, matyt, buvo išplonėjęs Grg. Galgi tu ilgai benešiosi – jau alkūnės išplonėję (išdilę) Sdk. Išsiskyrė debesys, išplonėjo – nelis Pc. Odena išplonėjusi,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kliokėti — kliokėti, ėja, ėjo intr. J bliukšti, plonėti iš bado … Dictionary of the Lithuanian Language
laibėti — laibėti, ėja, ėjo intr. 1. Kos43, NdŽ, DŽ plonėti, lieknėti: Daugelio žalialapių samanų sporinė, į apačią laibėdama, palaipsniui pereina į kotelį rš. 2. liesėti: Sirgdamas laibėsi (tęvėsi) J. 3. eiti plonyn (apie balsą): Balsas kaskart laibėjo ir … Dictionary of the Lithuanian Language
nuplonėti — intr. 1. pasidaryti plonam (plonesniam): Iš senatvės nuplonėję lūpos rš. ^ A, kad tu nuplonėtai! (keik.) Vlk. 2. nusilpti: Mano gyvatas nuplonėjęs BzF157. plonėti; išplonėti; nuplonėti; paplonėti; suplonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paplonėti — intr. pasidaryti plonesniam, liesesniam: Sirgdamas greit paplonėjau ir sukritau rš. plonėti; išplonėti; nuplonėti; paplonėti; suplonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
plonti — plonti, sta, o Kos53 žr. plonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
